Apsauginė zona nuo giluminio vandens gręžinio – 5 metrai, nuo šulinio – 25

Apsauginės zonos priklauso nuo to, kokio tipo yra vandenvietė. Vandens gręžiniai priskiriami I grupės požeminio vandens vandenvietei – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu neturinti ryšio uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta vandeninguosiuose sluoksniuose, esančiuose po regionine vandenspara.

Artezinis gręžinys turi 5 metrų apsauginę zoną. Tai reiškia, kad nuo vandens gręžinio 5 metrų spinduliu gali būti tik žalia veja. Ši apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu. Plačiau – teisės aktuose. 

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.

Joje taip pat pažymima, kad 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną. Šuliniams netinka vietos, kurias gali užtvindyti polaidžio vanduo, pelkėtos vietos.