Vandens kokybės problemos bus kaip ant delno, kai atidarysite klozeto bakelį. Į jį suteka šaltas vanduo, čia kontaktuoja su deguonimi ir ilgiau pastovi. Tokios sąlygos – bene tobulos išryškinti problemoms, kurių iš pirmo žvilgsnio galbūt ir nepastebėsite.

Kaip įvertinti

Taigi, siūlome patiems namuose atlikti eksperimentą. Atidarykite klozeto bakelį, įvertinkite vandens spalvą, tada nuleiskite vandenį ir atkreipkite dėmesį į nuosėdas ant bakelio sienelių, perbraukite jas pirštu, užuoskite atitekančio vandens kvapą.

Atlikę šį eksperimentą, galėsite įtarti, kokios jūsų vandens kokybės problemos, bet tuo įsitikinti galėsite tik laboratorijoje atlikę vandens tyrimus. Tik turint konkrečius duomenis galima parinkti patikimą problemos sprendimo būdą. Primename, kad Geologas LT klientams vandens tyrimus atliekame nemokamai.

Ne visos vandens kokybės problemos pastebimos plika akimi

Svarbu  jeigu jūsų klozeto bakelio turinys nepasižymi nė vienu iš žemiau išvardytų bruožų, tai dar nereiškia, kad vanduo kokybiškas. Pavyzdžiui, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neskleidžia neįprasto kvapo ir nepalieka nuosėdų. Tiesa, tokia tarša būdinga tik vandeniui iš šulinių.

Taip pat, kaip skelbia lietuvių liaudies išmintis, problemos po vieną nevaikšto, tad vandenyje gali būti ne viena ir ne dvi kokybės problemos. Pavyzdžiui, gręžinių vandenyje dažnai užsimezga geležies ir mangano „draugystė“, tad savo vandeniui galite pritaikyti kelių čia skelbiamų punktų bruožus.

Vanduo su kalkėmis

Kaip atrodo? Vanduo skaidrus, bet gali būti su vos įžiūrima šviesia plėvele ant viršaus. Kietos šviesios nuosėdos gali būti sunkiai įžiūrimos, bet palietus juntamas bakelio sienų paviršiaus grublėtumas. Nuosėdos taip pat kaupiasi vamzdelyje, kuriuo vanduo teka iki bakelio, todėl vandens srovė gali tapti mažesnė, netolygi. Tai – viena dažniausių vandens kokybės problemų,  su kuria susiduria centralizuoto vandentiekio vandenį vartojantys klientai.

Kas tai? Kalkės, kurios susidaro kietame vandenyje. Vanduo yra kietas, jeigu jame ištirpę daug kalcio ir magnio druskų.

Ar pavojinga sveikatai? Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, nei kalcio nei magnio koncentracija nėra normuojama. Taip susiklostė dėl to, kad kalcis ir magnis yra žmogaus organizmui naudingi mikroelementai. Būtent dėl to centralizuotai tiekiant vandenį dažniausiai jis yra specialiai neminkštinamas.

Ar pavojinga santechnikai? Kalkės kemša angas, kuriomis teka, prastina įrenginių darbą ir, žinoma, apsunkina namų tvarkymąsi. Kai kietas vanduo skalauja kaitinimo elementus (pavyzdžiui, boileryje ar skalbimo mašinoje), išauga ir elektros energijos sąnaudos.

Kaip spręsti? Vandens minkštinimo filtru. Jame vykstančių cheminių reakcijų metu kalcis ir magnis pašalinami, jų nuosėdos surenkamos į filtrą, o iš jo jau teka minkštas vanduo. Taip pat egzistuoja ir magnetiniai filtrai, pakeičiantys vandens molekulinę struktūrą taip, kad kalkės nenusėstų ant paviršių. Tačiau visas magneto darbas nueina perniek, kai vanduo šildomas, tad šis minkštinimo variantas retai pritaikomas.

Minkštas vanduo nepaliks nuosėdų, bet reikia atminti, kad su vandeniu suvartosite mažiau kalcio ir magnio, taip pat nenustebkite, jeigu duše taps sudėtingiau nusiprausti – minkštą vandenį vartotojai apibūdina kaip „slidų“, prastai nuskalaujantį muilą ir taip prailginantį prausimąsi.

Rūdžių spalvos kietos nuosėdos

Kaip atrodo? Vanduo skaidrus arba gelsvas, rusvas, ant bakelio dugno, sienelių, mechanizmų – rūdžių spalvos kietos nuosėdos. Gali skleisti kvapą, dažnai apibūdinamą kaip „metalo“.

Kas tai? Vandenyje daug geležies.

Vandens kokybės problema – geležis

Bakelio paviršiai pasidengę rudomis kietomis sunkiai nuvalomomis nuosėdomis. Tai reiškia, kad vandenyje greičiausiai per daug geležies.

Ar pavojinga sveikatai? Geležis yra būtinas mineralas žmogaus organizmui. Tiesa, juo galima ir apsinuodyti, bet geriant geležingą vandenį tai neįmanoma – jo koncentracija vandenyje tiesiog per maža. Tačiau geležingą vandenį gerti ryžtasi retas: atgraso drumsta jo spalva, neįprastas skonis, kinta ir maisto, gaminto naudojantis tokiu vandeniu, skoninės savybės. Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, geležies vandenyje turi būti ne daugiau nei 0,2 miligramai litre.

Remiantis Geologas LT praktika, klientai geležingą vandenį dar toleruoja, kai geležies koncentracija vandenyje neviršija 0,6 mg/l, t.y. viršija normą 3 kartus. O pasitaiko ir tokių atvejų, kad geležies kiekis vandenyje normą viršija keliasdešimt kartų.

Ar pavojinga santechnikai? Geležies nuosėdos, panašiai kaip ir kalkės, kaupiasi vamzdžiuose, juos kemša, prastina įrenginių darbą, apsunkina tvarkymąsi (rudos sunkiai nuvalomos dėmės ant kriauklių, parudavę skalbiniai ir pan.). Geležingas vanduo taip pat yra puiki terpė veistis geležies bakterijoms.

Kaip spręsti? Vandens nugeležinimo (oksidaciniu) filtru. Geležis, esanti vandenyje, oksiduojama, iškrenta jos nuosėdos ir nusodinamos filtre. Iš filtro teka jau vanduo be geležies. Oksidacijos principu sprendžiama ir daugiau vandens kokybės problemų (apie jas – žemiau).

Gliti ruda masė

Kaip atrodo? Drumstas rūdžių spalvos vanduo, sluoksnis gličių nuosėdų ant bakelio paviršiaus, įrenginių. Gali turėti nemalonų kvapą, kuris apibūdinamas kaip pelkės, kuro, pūvančios augalijos, kanalizacijos ir pan.

Kas tai? Geležies bakterijos.

Vandens kokybės problema – geležies bakterijos

Bakelio paviršiai pasidengę dar plonu rudos gličios masės sluoksniu. Tai – geležies bakterijos

Ar pavojinga sveikatai? Nėra įrodyta, kad kenktų.

Ar pavojinga santechnikai? Itin. Bakterijų kolonijos taip suklesti vamzdžiuose, kad užkemša juos aklinai. Gličia mase apauga įrenginiai, trukdoma jiems efektyviai dirbti, jie genda, tarnauja trumpiau.

Geležies bakterijos gali visiškai užkimšti vamzdžius

Geležies bakterijos kartais taip suklesti, kad vamzdžius užkemša aklinai.

Kaip spręsti? Nugeležinimo filtras problemą išspręs iš dalies – bakterijos nesidaugins namų santechnikoje nuo vandens filtro. Tačiau vamzdžiuose ir įrenginiuose iki filtro bakterijos toliau vešės. Ten jas panaikinti galima tik dezinfekuojant gręžinį.

Juodos nuosėdos

Kaip atrodo? Vanduo skaidrus, tačiau bakelio paviršiai nusėti juodų nuosėdų. Gali skleisti kvapą, kuris primena asfaltą ar naftos produktus.

Kas tai? Vandenyje daug mangano.

Vandens kokybės problema – padidėjusi mangano koncentracija

Bakelio paviršiai pasidengę juodomis kietomis nuosėdomis – greičiausiai vandenyje padidėjusi mangano koncentracija.

Ar pavojinga sveikatai? Manganas yra mineralas, taip pat reikalingas organizmui, tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, labai didelė jo koncentracija (normą Lietuvoje viršija daugiau nei 10 kartų) vandenyje gali sukelti centrinės nervų sistemos, vidaus organų sutrikimų. Remiantis higienos norma, mangano geriamajame vandenyje neturėtų būti daugiau nei 0,05 mg/l.

Ar pavojinga santechnikai? Kaip ir geležies, mangano nuosėdos kaupiasi vamzdžiuose, juos kemša, prastina įrenginių darbą, apsunkina tvarkymąsi.

Kaip spręsti? Manganas vandenyje dažniausiai aptinkamas su geležimi, šiems elementams šalinti tinka tas pats oksidacinis filtras. Manganas oksiduojamas, taip iškrenta jo nuosėdos, kurios sulaikomos filtre.

Vandens kokybės problema – ir nosį riečiantis kvapas

Kaip atrodo (kokį kvapą skleidžia)? Vanduo gali būti tiek skaidrus be jokių nuosėdų, tiek su aukščiau išvardytomis nuosėdomis, bet esminė savybė čia – nosį riečiantis supuvusio kiaušinio kvapas. Tiesa, atvirame vandens inde jis greit išsigaruoja, tad teks nuleisti vandenį ir … giliai įkvėpti.

Kas tai? Sieros vandenilio dujos.

Ar pavojinga sveikatai? Tiek, kiek būna geriamajame vandenyje, nepavojinga, dujos netgi naudojamos kurortuose kaip turinčios gydomųjų savybių. Tačiau didesni dujų kiekiai (geriamajame vandenyje tokie neegzistuoja) gali būti labai nuodingi. Tokie gali susidaryti gyvenviečių kanalizacijų šachtose.

Ar pavojinga santechnikai? Pastebėta, kad vanduo, kuriame yra daug sieros vandenilio, keičia metalinių gaminių spalvą, gali palikti dėmių skalbiniuose. Visgi dažniausiai GeologasLT klientai su šiomis dujomis kovoja dėl itin nemalonaus jų kvapo.

Kaip spręsti? Šią problemą taip pat panaikins oksidacinis filtras. Sieros vandenilio dujos išgaruos jame, o ne jūsų virtuvėje ar vonios kambaryje.

Vandens gręžinio metro kaina pirmas dalykas, kurio klausia klientai. Dažnai pagal šią sumą bando įsivaizduoti, kiek kainuos galutinis rezultatas. Tačiau toks skaičiavimas gali padaryti meškos paslaugą – „pigūs metrai“ tikrai nebūtinai reiškia, kad galiausiai sutaupysite, sako „Geologas LT“ direktorius Deividas Nedveckis.

Gręžinio metro kaina maža, bet už įrangą – dvigubai

„Visų pirma, maža metro kaina dažnai gali reikšti daugiau metrų. Vieša paslaptis, kad kai kurie gręžėjai gręžia kur kas giliau, nei reikėtų. Antra, gręžinio metro kaina yra kartais net ne pagrindinė visos kainos sudedamoji dalis. Reikia vertinti, kiek kainuos visa sistema, t. y., kokia bus vandens gręžinio kaina su visa įranga, kuri reikalinga tam, kad galėtumėte naudotis vandeniu“, – aiškina D. Nedveckis.

Pasak jo, jeigu vandeningas sluoksnis yra negiliai, gręžinio metrų kaina gali sudaryti mažiau nei pusę visos sistemos kainos. Į gręžinio sistemą įeina: gręžinys, vandens kėlimo įranga (vandens siurblys ir automatika namuose), vandens kokybės gerinimo įranga, vamzdžiai, kabeliai, įvairios jungtys ir t. t.

2022 metais „Geologas LT“ vandentiekio sistemų kainos (gręžinio išgręžimas, jo prijungimas, visa reikalinga įranga) prasideda nuo maždaug 3000 eurų + PVM. Detalesnę informaciją apie kainas rasite tekste žemiau.

Dėl ko kaina gali didėti

Maža gręžinio metro kaina jūsų nepaguos, jeigu jūsų sklype gręžėjai susidurs su galutinį rezultatą branginančiais faktoriais. Jais gali būti, pavyzdžiui, atstumas, kurį reikės važiuoti gręžėjams, gręžinio nuotolis nuo namo, geologinių sąlygų sudėtingumas. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate akmenuotoje vietovėje ir gręžėjams darbą sunkins akmenys, tikėtina, kad mokėsite brangiau.

Tačiau tokie faktoriai, pabrėžia D. Nedveckis, profesionaliems gręžėjams turi būti žinomi iš anksto ir aptariami iki darbų pradžios. Dėl šios priežasties dar prieš gręžiant gręžinį įmonės atstovas turi fiziškai atvykti į vietą ir ją įvertinti.

Tai pat reikėtų įvertinti reikiamą išgauti vandens kiekį. Kuo didesnį vandens kiekį reikia išgauti iš gręžinio, tuo gilesnį gręžinį gali tekti gręžti. Kai užsakovai pageidauja iš gręžinio išgauti daugiau vandens, reikia ir galingesnio vandens kėlimo siurblio, ir didesnio diametro gręžinio apsaugos vamzdžio kolonos. Ji, suprantama, kainuoja brangiau nei įprastinė.

Labai svarbu ir panaudotos medžiagos ir technologijos. Įrengiant skirtingo gylio gręžinius, galima naudoti skirtingas gręžimo technologijas. Dažniausi gręžimo būdai yra sausasis (gręžimas su šneku) ir šlapiasis (gręžimas su praplovimu). „Geologas LT“ gręžia tik šlapiuoju būdu, kadangi tai leidžia pasiekti vandeningą sluoksnį visose vietose Lietuvoje.

„Siekiant padaryti kokybišką gręžinį, būtina laikytis gręžimo technologijų bei naudoti patikimas, taisyklingai parinktas ir saugias medžiagas, įrangą. Aukšta kokybė kainuoja daugiau, tačiau vandens gręžinys, gręžinio siurblys ir kita su tuo susijusi įranga yra ilgalaikė investicija. Čia labai tinka patarlė „skūpus moka dukart“ – pasirinkę pigiausią variantą, iš karto sumokėsite mažiau, bet vėliau gali tekti mokėti ir antrą kartą – už remontą“, – pabrėžia D. Nedveckis.

Kainą apskaičiuoja pagal formulę

„Sudėtingiausia šiame darbe yra tai, kad iš anksto negalime labai tiksliai pasakyti, kokia bus gręžinio kaina. Visuomet paruošiame optimistinę ir pesimistinę prognozuojamą sąmatą, pagal kurią užsakovams nustatome ribas, kiek maždaug gręžinys gali kainuoti“, – pasakoja įmonės vadovas.

Jeigu ir jūs norite tokios sąmatos, el. paštu info@geologas.lt atsiųskite laišką su tiksliu adresu ar koordinatėmis, kur norite gręžinio. Taip pat nurodykite, kam vandenį naudosite (taip įvertinsime jums reikiamą jo kiekį): ar jis bus skirtas standartiniams šeimos poreikiams, ar gamybai, gyvulininkystei, laistymui ir pan. Sąmata jums nieko nekainuos!

„Geologas LT“ pagal vietą, kurioje norėtumėte gręžinio, remdamasis jau išgręžtų gręžinių duomenų baze, įvertina, kokio gylio galėtų būti jūsų gręžinys. Jeigu kaimynai turi išsigręžę vandens gręžinius, tikėtina, kad jūsų gręžinys bus panašaus gylio. Tiesa, gali būti išimčių ir jūsų pasirinktoje vietoje tinkamas vandeningas sluoksnis gali būti ir gerokai giliau arba gerokai sekliau nei kaimynų. Pavyzdžiui, 2019 metais gręžti du gręžiniai, esantys per 15 metrų vienas nuo kito – viename jų vandeningas sluoksnis prasidėjo ties 75 metrais, kitame – ties 95 metrais.

Jei vandens gręžinį užsisakysite „Geologas LT“, jo kaina įprastiniu atveju ir nesudėtingomis geologinėmis sąlygomis bus apskaičiuota remiantis formule. Remiantis ja, kaina = gylis (metrai, mažiausiai – 43) x 35 (gręžinio metro kaina, Eur) + PVM + įrangos komplektas su jos sumontavimu (maždaug nuo 1200 iki 2000 EUR). Sekliems gręžiniams (kadangi juos išgręžti reikalinga ta pati technika, identiški pasiruošiamieji darbai, gręžimo procesas trunka tiek pat laiko) taikomas minimalus 43 metrų įkainis.

„Pagal šią formulę galima įvertinti 80 proc. gręžinių atvejų vienam namui su baziniais poreikiais“, – aiškina D. Nedveckis.

Būtina įvertinti, ką gaunate papildomai

„Geologas LT“ vadovas ragina nepamiršti, kad gręžimo įmonė, išgręžusi gręžinį, būtinai turi jums nurodyti hidrogeologinius gręžinio duomenis. Tai „UAB Geologas LT“ suteikia nemokamai. Tuo metu „pigius metrus“ siūlančios įmonės gali paprašyti už šią ir kitas paslaugas papildomai susimokėti.

„Taip pat galime pasiūlyti tai, ką siūlo reti gręžėjai. Esame pasirūpinę papildomu įmonės civiliniu draudimu nuo nelaimingų įvykių objektuose. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, dėl mūsų kaltės kliento namas būtų apsemtas, patirtus nuostolius jam atlygintų draudimo bendrovė, su kuria esame sudarę sutartį. Taip tikrai ramiau.

Su įmonėmis, kurios tokio draudimo neturi, dėl tokių atvejų klientai bylinėjasi teismuose. O toks problemos sprendimas nėra nei greitas, nei efektyvus – suryja daug nervų ir laiko tiek įmonei, tiek klientui“, – pasakoja D. Nedveckis.

Įprasta garantija gręžiniui galioja 10 metų, įrangai – 2 metus, o minėtas įmonės civilinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų galioja 3 metus nuo darbų atlikimo. Už tokią saugumo garantiją klientams nereikia nieko papildomai mokėti.

Klaidos gręžiant gręžinius – nuo jų niekas nėra apsaugotas. „Geologas LT“ pateikia būdingiausių klaidų, kurios pasitaiko gręžiant artezinius vandens gręžinius, sąrašą. Tik žinodami, kokių nesklandumų galite tikėtis, laiku juos atpažinsite ir galėsite jiems užkirsti kelią.

Didžiausią klaidą padaryti gali užsakovas

Didžiausią klaidą gali padaryti ne specialistai, o užsakovai. Kaip rekomenduoja „Geologas LT“, gręžimo darbus paveskite tik tokiai įmonei, kuri turi patirties, dar geriau – kurią kas nors rekomendavo. Gręžinio negali gręžti bet kas – jei įmonė neturi nei patirties, nei kvalifikuotų hidrogeologų, gręžėjų ir vandens tiekimo sistemų montuotojų, nesikliaukite ja.

Jei tokiai nekvalifikuotai įmonei kažkokiu stebuklingu būdu ir pavyktų išgręžti gręžinį, kažkam sugedus ar išlindus brokui, tokius specialistus, kad atliktų garantinius darbus, jau vargiai prisikviesite. O kvalifikuoti specialistai, nuvykę į tokių „meistrų“ objektą, nežino, nuo kurios pusės pradėti viską tvarkyti. Didžiausios klaidos gręžiant gręžinius dažniausiai ir atsiranda kai darbai atliekami mėgėjams, o ne profesionalams.

Klaidos gręžiant gręžinius

Didžiausias klaidas gręžiant gręžinius daro pasirinkti neprofesionalūs specialistai, ©Pixabay

Kitos klaidos gręžiant gręžinius:

  • įrengiami per mažo skersmens gręžiniai (į juos negalima sumontuoti didesnio našumo siurblių);
  • neizoliuojama nuo paviršinės taršos, t.y. hidrogeologai turi parinkti tokią gręžinio konstrukciją ir įrengimo technologiją, kad būtų galima tinkamai izoliuoti apsauginių vamzdžių koloną (svarbu tiksliai nustatyti galimus pavojus, gręžti ne per mažo skersmens kaltais bei parinkti tinkamas izoliavimo medžiagas);
  • netinkamai paruošiama priefiltrinė zona, t.y. neužpilama paskaičiuotos frakcijos (stambumo) sijotu ir plautu žvyru, jo neužpilama būtinu storiu;
  • netinkamai atliekamas gręžinio išpumpavimas, nepapildoma sijotu žvyru, t.y. gręžinys neišvalomas nuo smulkių smėlio dalelių;
  • neteisingai nustatomi arba išviso nenustatomi gręžinio parametrai (statinis vandens lygis ir vandens lygis prie eksploatacinio našumo);
  • nenustatoma išgaunamo vandens sudėtis;
  • savininkui nepateikiami garantiniai dokumentai, gręžinio pasas;

Klaidos įrengiant vandens tiekimo sistemas:

  • parenkami per mažo našumo ir spaudimo siurbliai (netenkinami vartotojų poreikiai, nes rengiant pasiūlymus neįvertinama, ar užsakovas laistys vejas, ar bus montuojami filtrai ir t.t.);
  • vietoje specialių kabelių, tinkamų montuoti vandenyje, naudojami paprasti instaliaciniai laidai ir t.t.;
  • Užsakovai nurodo per mažą kiekį vandens, kurį norės gauti iš gręžinio. Tokiu atveju įrengto gręžinio konstrukcija dažnai jau nebeleidžia padidinti išgaunamo vandens kiekio, vartotojams nebeužtenka vandens, nebėra spaudimo (neveikia skalbimo mašinos, plovyklos ir t.t.). Tokia situacija dažniausiai gali pasitaikyti gyvenamųjų namų kvartale, kur vienu gręžiniu naudojasi ne viena šeima;
  • blogai įrengiamos gręžinių galvutės. Jos turi būti hermetinės, kad į gręžinį nepakliūtų teršalai;
  • statant ant gręžinių vandentiekio siurblines (šulinius), jose nesumontuojama apsauga nuo užpylimo vandeniu (plūdinės relės, apsauginiai vožtuvai, drenažiniai siurbliai ar pan.);
  • vandentiekio įvado patalpoje, kurioje sumontuoti įrenginiai , nebūna įrengta apsauga nuo patalpos užpylimo vandeniu (kanalizacijos trapas, drėgmės daviklis ar kt.);

Vieša paslaptis, kad kai kurie gręžėjai sukčiauja ir artezinius gręžinius daro kur kas gilesnius, nei reikėtų. Tokių būdu jie užsidirba gerokai daugiau. Toks elgesys, pasak „Geologas LT“ direktoriaus Deivido Nedveckio, kenkia visam specialybės prestižui. Jis turi patarimą, kaip sukčiavimo išvengti.

Kada palankiausia tikrinti

„Kartais mums patiems kyla abejonių, ar gylyje, kurį pasiekėme, išgausime tinkamą kiekį vandens. Tokiu atveju samdomės geofiziką. Jis matuoja grunto gama spinduliuotę ir beveik 100-u procentų pasako, kur slypi vandeningas sluoksnis, kurio mes ieškojome. Šio specialisto paslaugomis gali pasinaudoti kiekvienas žmogus ir pats įsitikinti, ar nėra apgaudinėjamas“, – pataria „Geologas LT“ direktorius.

Šio specialisto paslaugos, priklausomai nuo aplinkybių, kainuoja apie 200 eurų, tačiau, pasak D. Nedveckio, kai gręžėjai sukčiauja, apgauti klientai dažnai už nieką sumoka didesnes sumas.

Geriausia geofiziką kviestis tada, kai gręžinys išgręžtas, bet vamzdžiai į jį dar nesuleisti (vadinamoji gręžskylė). Specialistas į skylę žemėję leidžia zondą. Kiekvieno tipo gruntas turi skirtingą radiacinę spinduliuotę, kuri šiuo zondu išmatuojama. Geofizikas nustato, kuriame gylyje yra gruntas, kuriame slypi vanduo. Dažniausiai tai būna smėlis, bet gali būti ir porėtas dolomitas ar smiltainis.

Kiek galima prarasti, kai gręžėjai sukčiauja

Kai gręžėjai sukčiauja

Kur slypi vandeningas sluoksnis, geriausiai parodo gama spinduliuotės matavimas

Jeigu jūsų sklype gręžinys išgręžtas jau senokai, taip pat galima tikrinti, ar nebuvote apgautas. Tiesa, čia jau bus daugiau vargo ir mažiau patikimumo. Visų pirmą, iš gręžinio reikės laikinai išimti siurblį, kam reikės kviestis specialistus, o antra – geofiziko išvados nebus tokios tikslios, nes matavimams neigiamos įtakos turės vamzdis, kurio iš artezinio vandens gręžinio jau nebepašalinsite.

Gama spinduliuotės matavimas neturi jokios įtakos nei pačiam gręžinio įrengimo procesui, nei vandeniui, kuris bus išgaunamas. Įtakos toks papildomas patikrinimas gali turėti tik būsimo gręžinio savininko piniginei ir santykiams su darbus atliekančiais specialistais. Žinoma, kai gręžėjai sukčiauja, jie nebus patenkinti tokiu jų darbo patikrinimu, tačiau sąžiningi specialistai tik apsidžiaugs – gama spinduliuotės matavimas tik suteiks papildomą garantą.

„Ar apsimoka samdytis geofiziką, spręsti kiekvienam atskirai, bet aš tai rekomenduoju. Pasitaiko ir taip, kad tinkamas vandeningas sluoksnis slypi 40-ies metrų gylyje, o gręžinys toje vietoje kažkodėl išgręžtas 120-ies metrų gylio. Tokiu atveju permokama ne tik už metrus. Automatiškai reikalinga galingesnė įranga, kuri, žinoma, yra brangesnė. Taip klientas sumoka tikrai ne 200-ais eurų daugiau – kaina išauga kartais“, – pabrėžia D. Nedveckis.

Vandens gręžinys gali būti įrengtas toje vietoje, kur jūs tik panorėsite. Svarbu, kad į jūsų pasirinktą vietą įvažiuotų gręžimo technika, ir kad nebūtų pažeistos apsaugos zonos.

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos:

  • Kai vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje – žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies.
  • Kai vandentiekio, lietaus, kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro – žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies.
  • Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 40 centimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta po 10 metrų nuo vamzdynų ašies.
  • Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis – po 30 metrų, o vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių.

Prie vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai.

Svarbu žinoti, kad jūsų sklype gali galioti ir įvairios kitos apsaugos zonos, pavyzdžiui, elektros tinklų, miško ir pan. Daugiau informacijos apie jas rasite ČIA.

Vandens gręžinio registracija įprastai vyksta iškart pabaigus darbus: gręžėjas kreipiasi į Lietuvos geologijos tarnybą, kad gręžinys būtų įregistruotas Žemės gelmių registre ir būtų parengtas vandens gręžinio pasas. Anksčiau galiojo tvarka, kad papildomai dar ir pats savininkas, turėdamas gręžinio pasą, turėdavo kreiptis į Registrų centrą, kad gręžinys būtų įregistruotas, tačiau šiuo metu tokios prievolės nebeliko (atnaujinta 2022-10-14). 

NAUJA! Legalizuok seną gręžinį

O ką daryti tiems, kurie vandens gręžinio registracija dėl vienų ar kitų priežasčių nepasirūpino laiku? Iki šiol jie tarsi atsimušdavo į sieną, nes tokios galimybės tiesiog nebuvo. Tačiau tvarka pasikeitė – turintiems nelegalius gręžinius jau įmanomas tokio gręžinio legalizavimas! Tai laikina galimybė, todėl rekomenduojame nedelsti.

Legalizuoti gręžinį galima iki 2025 metų gegužės.

Įteisinti galima visus nelegalius vandens gręžinius, įšskyrus atvejus, kai gręžinys įrengtas ten, kur yra viešas vandentiekis arba kai pažeidžiama apsaugos zona aplink gręžinį (3 metrų spinduliu aplink gręžinį). Tokiais atvejais vandens gręžinio ne tik kad nebus galima legalizuoti – savininkas bus priverstas jį likviduoti.

Pasitikrinkite, ar jūsų ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre. Tai padaryti galite Gręžinių žemėlapyje. 

Daugiau informacijos apie gręžinių įteisinimą rasite čia: www.greziniuregistravimas.lt

Primename, kad nelegalius gręžinius turintys žmonės rizikuoja ne tik tuo, kad gaus baudą, – aptikus tokį gręžinį, jo savininkas privalo jį likviduoti!

Atkreipiame dėmesį, kad tvarka pasikeitė ir pačiam savininkui nebereikia gręžinio papildomai registruoti Registrų centre. Tai reiškia, kad rūpesčiai dėl vandens gręžinio registracijos baigiasi vos tik gaunate gręžinio pasą.