Įrašai

Kodėl verta įsirengti vandens gręžinį?

Žemėje yra du pagrindiniai geriamo vandens šaltiniai: paviršinis (atviri vandens telkiniai) ir požeminis. Lietuviai gali džiaugtis naudodami išskirtinai tik požeminį vandenį. Kai kuriose šalyse tai tiesiog nėra įmanoma.

Šalyje įprasta naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu. Tačiau įprasta tapo ir skųstis tuo, kad kuo toliau, tuo labiau auga šios paslaugos kaina. Juo labiau, kad centralizuotai senais surūdijusiais vamzdžiais tiekiamo vandens kokybė daugelio netenkina – tenka kiekvienam asmeniškai įsirengti filtrus ir kitas vandens kokybės gerinimo priemones. Arba, žinoma, sukąsti dantis ir kęsti tokią situaciją.

Vandens kokybė dar dažniau kelia abejonių, kai žmonės vartoja geriamąjį vandenį iš šulinių. Tai dažnai yra paprasčiausias būdas gauti geriamojo vandens, bet šiuo atveju paprasčiausiai tikrai nėra geriausiai.

Vanduo į šulinius patenka iš gruntinio vandens, į kurį kartu su lietaus vandeniu lengvai nuteka nitratai ir teršalai. Tyrimais nustatyta, kad apie 60-ies proc. šulinių vanduo yra netinkamas gerti ir ruošti maistą. Nitratai virinant vandenį nepasišalina, tam reikalingi sudėtingi vandens valymo įrenginiai.

„Vis dėlto jeigu nusprendėte vartoti gruntinį vandenį, būtina reguliariai atlikti jo bakteriologinius tyrimus“, – pabrėžia UAB „Geologas LT“ direktorius Deividas Nedveckis.

Jei gruntiniai vandenys užteršti, geriau vandens ieškoti gilesniuose vandeninguose horizontuose, esančiuose po vandens nepralaidžiu molingu uolienų sluoksniu. Po juo esantis vanduo vadinamas spūdiniu arba arteziniu. Jį pasiekti galima tik gręžiant vandens gręžinį.

„Geologas LT“ pataria, kodėl verta rinktis vandens gręžinį:

  • Vandens kiekis jame neribojamas;
  • Galima naudoti didelį vandens kiekį, norint įsirengti baseiną, sukūrinę vonią, fontaną ir pan;
  • Nepatenka paviršiaus, lietaus, nuotekų vandenys;
  • Būsite tikri vandens kokybe;
  • Vieną gręžinį gali naudoti keli vartotojai;
  • Vandens gręžiniai gali būti eksploatuojami daugiau nei 50 metų;
  • Nėra jokių kasmėnesinių mokesčių už vandenį.

Žinoma, nė viena technologija neapsieina be trūkumų:

  • Biologinės taršos, priešingai nei šuliniuose, čia išvengiama, bet atsiranda rizika, kad gali atsirasti padidėjęs kai kurių cheminių elementų kiekis. Dažniausiai giliuose gręžiniuose fiksuojamas per didelis geležies kiekis. Jis įtakos žmogaus sveikatai neturi, bet sukelia estetinių nepatogumų: vanduo būna nemalonaus kvapo, ilgiau pastovėjęs pageltonuoja, palieka nuosėdas ant čiaupų ir kriauklių, tad santechnika greičiau dėvisi, ją reikia dažniau valyti. Ši situacija lengvai išsprendžiama statant paprastus vandens filtrus. Plačiau apie geležingą vandenį skaitykite ČIA.
  • Didesnė vienkartinė įrengimo kaina. Bet kas mėnesį nereikės atseikėti sumos už suvartotą vandenį ir mokėti įvairių aptarnavimo mokesčių.

Taigi, kaip matote, privalumų giluminis vandens gręžinys turi kur kas daugiau nei trūkumų.