Vandens tyrimai parodo, ar prireiks filtrų
Vandens tyrimai – darbų etapas, kurio užmiršti – nevalia. Tik juodu ant balto matydami konkrečius skaičius galėsite spręsti, ar reikia vandens kokybės gerinimo įrenginių. Gręžinių vanduo dažnai pasižymi padidintu geležies, mangano kiekiu, jis gali būti kietas. Tai – nepavojingi sveikatai, bet apkartinantys kasdienybę priedai.
Geologas LT kiekvienam klientui, kuriam išgręžia gręžinį, nemokamai atlieka vandens tyrimus, konsultuoja apie jų rezultatus ir, jeigu reikia, parenka filtrus.
Jeigu gręžinys gręžiamas statant naują namą, kuris vėliau privalo būti įregistruotas, vandens tyrimai taip pat bus reikalingi. Norint namą „priduoti“ vanduo turi atitikti higienos normas.
Vandens kokybei reikalavimai keliami pagal tokias higienos normas:
Svarbu! Nuo 2019 lapkričio 1 dienos išgręžus gręžinį tiriame ir arseno kiekį vandenyje. Šiaurės Lietuvoje pagal atnaujintus teisės aktus privaloma tirti ir fluoridus bei borą. Galiojančią teisės akto redakciją rasite čia: LAND 4-99.
Naudodamiesi šia lentele, galite patys įvertinti, ar jūsų vanduo atitinka normas. Jei neatitinka, pasikonsultuokite su mūsų specialistais – jie paaiškins, kokią įtaką toks vanduo turės jūsų gręžinio įrangai, namų santechnikai, jūsų sveikatai. O tada jau spręsite, ar reikia vandens filtro.
Daugiau informacijos apie filtrus rasite paspaudę čia (vandens filtrai) arba paskambinę Geologas LT profesionalams numeriu +370 677 04844.
Kokius elementus tiriame
GERIAMO VANDENS KOKYBĖS RODIKLIAI
Kokie elementai tiriami gręžinio vandens tyrimais
Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017
„Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
| Rodiklio pavadinimas | Mato vienetas | Didžiausia leistina koncentracija |
| Anijonai: | ||
| Chloridas (Cl–) | mg/l | 250 |
| Sulfatas (SO42-) | mg/l | 250 |
| Hidrokarbonatas (HCO3–) | mg/l | nenormuojamas |
| Nitritas (NO2–) | mg/l | 0,50 |
| Nitratas (NO3–) | mg/l | 50 |
| Katijonai: | ||
| Natris (Na+) | mg/l | 200 |
| Kalis (K+) | mg/l | nenormuojamas |
| Kalcis (Ca2+) | mg/l | nenormuojamas |
| Magnis (Mg2+) | mg/l | nenormuojamas |
| Amonis (NH4+) | mg/l | 0,50 |
| Kitos analitės vandens tyrime: | ||
| Geležis bendroji (Fe) | mg/l | 0,2 |
| Manganas (Mn) | μg/l | 50 |
| Arsenas (As) | μg/l | 10 |
| Bendras kietumas | mg-ekv/l | nenormuojamas |
| Vandenilio jonų koncetracija (pH) | pH vienetai | 6,5 – 9,5 |
| Savitasis elektrinis laidis | mS/cm25oC | 2500 |
| Permanganato skaičius | mgO2/l | 5,0 |
Vandens tyrimų rezultatai: kaip suprasti ir kokių pasekmių galima tikėtis
Gryno vandens gamtoje nėra. Mažiausiai priemaišų turi kritulių vanduo, bet ir jame yra ištirpusių įvairiausių medžiagų. Kritulių vanduo, sunkdamasis žeme gilyn, tirpina įvairiausias uolienas, mineralus, druskas ir organines medžiagas, todėl gręžinių vandenyje randami įvairūs cheminiai elementai.
Kuo giliau – tuo mažiau deguonies, todėl vienos medžiagos vandenyje lieka didesnės koncentracijos, pavyzdžiui, iš uolienų prisijungtas geležis lieka vandenyje, nes be deguonies negali iškristi jos nuosėdos. Tačiau dėl prisijungiamų elementų vyksta ir naudingų cheminių reakcijų, pavyzdžiui, dėl jų gręžinių vandenyje neaptinkami nitratai.
Kai vanduo iš gręžinio pakeliamas, jis vėl susitinka su deguonimi, todėl jame esančios medžiagos reaguoja, vyksta oksidacijos procesas, ir iškrinta įvairios nuosėdos arba pasklinda kvapai.
Visa tai nesudėtingai sutvarkoma naudojantis filtrais.
Gręžinių vandens tyrimai dažniausiai rodo padidėjusius kalcio (Ca2+), magnio (Mg2+), geležies (Fe2+) ir mangano (Mn) kiekius.
Daug kalcio ir magnio (Ca2+ir Mg2+), aukštas bendrasis kietumas
Pagrindinė problema – baltos nuosėdos, kitaip vadinamos kalkėmis, ant paviršių, su kuriais kontaktuoja vanduo.
Poveikis sveikatai. Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, nei kalcio nei magnio koncentracija nėra normuojama. Taip susiklostė dėl to, kad kalcis ir magnis yra žmogaus organizmui naudingi mikroelementai. Būtent dėl to centralizuotai tiekiant vandenį dažniausiai jis yra specialiai neminkštinamas, ne visada nurodomi ir šių elementų vandens tyrimo rezultatai.
Poveikis namų įrangai. Kalkės kemša angas, kuriomis teka vanduo, prastina įrenginių darbą ir, žinoma, apsunkina namų tvarkymąsi. Kai kietas vanduo skalauja kaitinimo elementus (pavyzdžiui, vandens šildytuve ar skalbimo mašinoje), išauga ir elektros energijos sąnaudos.
Sprendimo būdas. Problemą išspręs vandens minkštinimo filtras. Jame vykstančių cheminių reakcijų metu kalcis ir magnis pašalinami, jų nuosėdos surenkamos į filtrą, o iš jo jau teka minkštas vanduo. Taip pat egzistuoja ir magnetiniai filtrai, pakeičiantys vandens molekulinę struktūrą taip, kad kalkės nenusėstų ant paviršių arba būtų lengvai nuvalomos. Tačiau visas magneto darbas nueina perniek, kai vanduo šildomas, tad šis minkštinimo variantas retai pritaikomas.
Minkštas vanduo nepaliks nuosėdų, bet reikia atminti, kad su vandeniu suvartosite mažiau kalcio ir magnio, taip pat nenustebkite, jeigu duše taps sudėtingiau nusiprausti – minkštą vandenį vartotojai apibūdina kaip „slidų“, prastai nuskalaujantį muilą ir taip prailginantį prausimąsi.
Vandens tyrimai prieš vartojant vandenį – būtini
Daug geležies (Fe2+ arba bendroji geležis – Fe)
Pagrindinė problema – rudos nuosėdos ant paviršių, su kuriais kontaktuoja vanduo. Gali skleisti kvapą, kuris apibūdinamas kaip metalo, geležies.
Poveikis sveikatai. Geležis yra būtinas mineralas žmogaus organizmui. Tiesa, juo galima ir apsinuodyti, bet geriant geležingą vandenį tai neįmanoma – jo koncentracija vandenyje tiesiog per maža. Tačiau geležingą vandenį gerti ryžtasi retas: atgraso drumsta jo spalva, neįprastas skonis, kinta ir maisto, gaminto naudojantis tokiu vandeniu, skoninės savybės. Pagal Lietuvos higienos normą „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, geležies vandenyje turi būti ne daugiau nei 0,2 miligramai litre.
Remiantis Geologas LT praktika, klientai geležingą vandenį dar toleruoja, kai geležies koncentracija vandenyje neviršija 0,6 mg/l, t.y. viršija normą 3 kartus. O pasitaiko ir tokių atvejų, kad geležies kiekis vandenyje normą viršija keliasdešimt kartų.
Poveikis namų įrangai. Geležies nuosėdos, panašiai kaip ir kalkės, kaupiasi vamzdžiuose, juos kemša, prastina įrenginių darbą, apsunkina tvarkymąsi (rudos sunkiai nuvalomos dėmės ant kriauklių, parudavę skalbiniai ir pan.). Geležingas vanduo taip pat yra puiki terpė veistis geležies bakterijoms. Pastarosios vandens tyrimais nematuojamos, tačiau atpažinti jas galima pagal sudaromas gličias rudas nuosėdas.
Sprendimo būdas. Problemą išspręs vandens nugeležinimo (oksidacinis) filtras. Geležis, esanti vandenyje, oksiduojama, iškrenta jos nuosėdos ir nusodinamos filtre. Iš filtro teka jau vanduo be geležies. Oksidacijos principu sprendžiama ir daugiau vandens kokybės problemų (apie jas – žemiau).
Vandenyje daug mangano (Mn)
Pagrindinė problema – juodos spalvos nuosėdos, kurios gali būti tiek kietos, tiek gličios. Gali skleisti kvapą, kuris primena asfaltą ar naftos produktus.
Poveikis sveikatai. Manganas yra mineralas, taip pat reikalingas organizmui, tačiau kaip skelbia Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, labai didelė jo koncentracija (normą turėtų viršyti daugiau nei 10 kartų) vandenyje gali sukelti centrinės nervų sistemos, vidaus organų sutrikimų. Remiantis higienos norma, mangano geriamajame vandenyje neturėtų būti daugiau nei 0,05 mg/l.
Gręžinių vandens tyrimais išmatuoti mangano kiekį privalu nuo 2019 metų lapkričio.
Poveikis namų įrangai. Kaip ir geležies, mangano nuosėdos kaupiasi vamzdžiuose, juos kemša, prastina įrenginių darbą, apsunkina tvarkymąsi.
Sprendimo būdas. Manganas vandenyje dažniausiai aptinkamas su geležimi, šiems elementams šalinti tinka tas pats oksidacinis filtras. Manganas oksiduojamas, taip iškrenta jo nuosėdos, kurios sulaikomos filtre.
Vanduo skleidžia supuvusio kiaušinio kvapą (sieros vandenilis)
Įprastais vandens tyrimais kvapai nėra matuojami, tačiau čia galima pasikliauti nosimi. Kvapas išties nemalonus, todėl lengvai pastebimas.
Poveikis sveikatai. Tiek, kiek būna geriamajame vandenyje, nepavojinga, dujos netgi naudojamos kurortuose kaip turinčios gydomųjų savybių. Tačiau didesni dujų kiekiai (geriamajame vandenyje tokie neegzistuoja) gali būti labai nuodingi. Tokie gali susidaryti gyvenviečių kanalizacijų šachtose.
Poveikis namų įrangai. Pastebėta, kad vanduo, kuriame yra daug sieros vandenilio, keičia metalinių gaminių spalvą, gali palikti dėmių skalbiniuose. Visgi dažniausiai GeologasLT klientai su šiomis dujomis kovoja dėl itin nemalonaus jų kvapo.
Sprendimo būdas. Šią problemą taip pat panaikins oksidacinis filtras. Sieros vandenilio dujos išgaruos jame, o ne jūsų virtuvėje ar vonios kambaryje.
Pastaba. Jei blogas kvapas sklinda tik atsukus karštą vandenį ar jis atsirado po kelių metų nuo gręžinio eksploatavimo pradžios, verta patikrinti vandens šildytuvą (boilerį) – problema gali slypėti jame.
