Vandens gręžinys – būdas pasiekti požeminius vandens telkinius, konkrečiau – vandenį, slypintį arteziniame sluoksnyje.
Žemėje yra du pagrindiniai geriamojo vandens šaltiniai: paviršinis (atviri vandens telkiniai) ir požeminis. Lietuviai gali džiaugtis naudodami išskirtinai tik požeminį vandenį. Kai kuriose šalyse tai tiesiog neįmanoma.
Kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos, žmonės vis dar vartoja geriamąjį vandenį iš šulinių. Tai dažnai yra pigiausias būdas gauti geriamojo vandens, bet toli gražu ne patikimiausias.
Į šulinius patenka iš gruntinis vanduo, į kurį kartu su lietaus vandeniu iš dirvožemio lengvai nuteka nitratai, nitritai, žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai ir kiti teršalai. Nitratai virinant vandenį nepasišalina, tam reikalingi sudėtingi vandens valymo įrenginiai. O svarbiausia – toks vanduo gali būti skanus ir vizualiai atrodyti labai švarus!
Karštos vasaros išryškino dar vieną šulinių trūkumą – ilgiau nepalijus, jie senka. Dešimtys išdžiuvusių šulinių savininkų kasmet kreipiasi į „Geologas LT“ – nori patikimesnio vandens šaltinio, t. y. artezinio gręžinio. O jie jau neišsenka – per 20 įmonės veiklos metų nė vienas „Geologas LT“ įrengtas gręžinys neišdžiuvo.
Arteziniu gręžiniu vanduo išgaunamas iš gilesnių vandeningų horizontų, esančių po vandeniui nepralaidžiu molingų uolienų sluoksniu. Tai reiškia, kad arteziniame sluoksnyje esantis vanduo yra mažiau priklausomas nuo to, kas dedasi žemės paviršiuje.
Mažiau priklausomas tiek kiekio, tiek galimos taršos prasme. Tad ar sausa vasara, šulinių savininkus paliekanti be vandens, ar lietingas pavasaris, į šulinius suplukdantis įvairiausių medžiagų kokteilį iš tręšiamų laukų ar pramonės – vandens gręžiniui tai nė motais!