Kai geologiniai tyrimai nebūtini: kada prieš statybas galima jų ir nedaryti

Prieš statybas inžineriniai geologiniai tyrimai nebūtini – kartais būna ir taip. Kam reikalingi tokie tyrimai ir kodėl juos reikia atlikti prieš projektuojant statinį, aptarta tekste „Geologiniai tyrimai prieš statantis namą – ką turite apie tai žinoti“. O šiame tekste aptariami atskiri atvejai, kai tokių geologinių tyrimų jums gali ir neprireikti.

Svarbu, koks pastatas, kokie pamatai ir koks gruntas

Teisės aktai nenumato atlikti inžinerinių geologinių tyrimų, kai projektuojamas statinys priskiriamas nesudėtingiems statiniams (tai gali būti ir gyvenamieji, ir sodo, ir pagalbiniai statiniai, atitinkantys tam tikras sąlygas). Taip pat tyrimų atlikti nebūtina, kai sklypo geologinės sąlygos  priskiriamos paprastoms, o statinio pamatas nėra polinis. Kai išpildomos šios trys sąlygos, geologiniai tyrimai nebūtini.

Visa informacija apie nesudėtingus statinius, kuriems geologiniai tyrimai nebūtini, yra statybos techniniame reglamente „Statinių klasifikavimas“.

Kada geologiniai tyrimai nebūtini

Geologiniai tyrimai nebūtini – būna ir taip

Kas įvertins geologines sąlygas?

Pamatų tipą ir tai, ar pastatas bus priskiriamas nesudėtingiems statiniams, iš anksto gali numatyti pats būsimas statinio šeimininkas, bet kas objektyviai įvertins geologines sąlygas? Kartais tai padaryti paprasta. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte statyti ūkinį pastatą ar rąstinę pirtį tame pačiame sklype, kuriame anksčiau jau buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai, nes ten pat statėtės gyvenamąjį namą. Tačiau jeigu inžineriniai geologiniai tyrimai sklype nebuvo atlikti niekada, kyla grėsmė suklysti ir geologines sąlygas įvertinti netinkamai.

O pro pirštus pasižiūrėjus į esamą situaciją ir iš akies nustačius, kad geologinės sąlygos esą yra nesudėtingos, galima skaudžiai nukentėti, kai pastatų sienos ims skilinėti ar dalis pastato tiesiog pradės smegti žemyn.

Apie geologinius tyrimus visada turite pasitarti su pastatą projektuojančiu specialistu. Jei projektuotojas rekomenduoja arba reikalauja atlikti tyrimus, tai padaryti privalu. Net jei jums atrodo, kad geologiniai tyrimai nebūtini. Svarbu suvokti, kad projektuotojas ir yra tiesioginis šių tyrimų naudotojas.

Tyrimai visuomet būtini esant sudėtingoms geologinėms sąlygoms. Be tyrimų negalima statyti pastatų ant organinių, supiltų gruntų ir, žinoma, Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone.

kada geologiniai tyrimai nebūrini

Geologiniai tyrimai – jūsų ramybės garantas

Net jei geologiniai tyrimai nebūtini, atlikę juos miegosite ramiau

Tačiau niekas neapsaugos nuo neprofesionalių projektuotojų-architektų, kurie šiaip jau turėtų mokėti pritaikyti inžinierių geologų pateiktą medžiagą, bet, deja, taip būna ne visada. Jei pastebėjote, kad su jumis dirbantis specialistas savo darbo iki galo neišmano, iniciatyvos teks imtis patiems ir pasikonsultuoti su ne vienu šios srities geologinių tyrimų atstovu.

Atminkite, kad konsultacija yra būtina dar prieš užsakant tyrimus bei reikalinga techninės užduoties medžiagai užpildyti. Be to, užsakydami tyrimus reikalaukite inžinieriaus tiksliai įvardinti geologinių sąlygų sudėtingumą.

Inžinierius geologas, jūsų prašymu, gali bent preliminariai nurodyti pamatų įrengimo gyli, tiksliai įvardinti silpnus ar stiprius grunto sluoksnius, esančius sklype, bei nustatyti tikslias hidrogeologines sąlygas t. y. nurodyti požeminio vandens slūgsojimo gyli ir jo svyravimo galimybes. Turint tokią informaciją, sudaromas bendras statybos sklypo vaizdas. Inžinierius geologas taip pat turi paaiškinti nustatytus skaičius, pavyzdžiui, ribas tarp silpno ir stipraus grunto ir t. t.

Net jei geologiniai tyrimai nebūtini, svarbu žinoti, kad tai tarsi draudimo polisas statinio pamatams, kuris atsipirks šimteriopai, tad bet kokiu atveju rekomenduojama tiek prieš perkant sklypą, tiek prieš statant pastatus užsisakyti inžinerinius geologinius tyrimus. Daugiau apie tyrimus čia – „Geologiniai tyrimai prieš statantis namą“.

/1 Comment/by

Geologiniai tyrimai prieš statantis namą – ką turite apie tai žinoti

Prieš statantis namą, o dar geriau – prieš įsigyjant sklypą, kuriame planuojamos statybos, tiesiog būtina išsiaiškinti, koks ten yra gruntas. Tai sužinosite, kai bus atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai. Jei jie bus atlikti netaisyklingai ar iš viso nebus atlikti, nenustebkite, jeigu pradės skilinėti namo sienos arba namo dalis tiesiog pradės smegti į neištirtą gruntą.

Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų negalima atlikti bet kaip – tai reglamentuota įstatymuose ir kituose dokumentuose. „Geologas LT“ pateikia keletą patarimų, kurie pravers tiek prieš užsisakant tyrimus, tiek prieš vertinant jau padarytus tyrimus.

Geologiniai tyrimai privalo būti registruojami

Lietuvoje visi tiesioginiai žemės gelmių tyrimai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Tyrimų registravimo tvarką nusako „Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės“. Tyrimus Lietuvos geologijos tarnyboje registruoti turi juos atliekanti įmonė.

Jei tyrimai nėra registruoti Žemės gelmių registre, jie nėra legalūs. Kilus bent menkiausiam ginčui statybose, tokie tyrimai nebus pripažinti. Kitaip tariant, neregistruoti tyrimai yra bereikalingas pinigų išleidimas.

Įmonės, atliekančios inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus, neretai jų neregistruoja. Taip daroma todėl, kad neregistruotų tyrimų ataskaitos neprivalu teikti Lietuvos geologijos tarnybai. Tokia tyrimų ataskaita dažniausiai neatitinka teisės aktų nuostatų. Būna atvejų, kai įmonės atstovas nurodo, kad už tyrimų registravimą Lietuvos geologijos tarnyboje esą imami pinigai ir jei norite registruoti tyrimus, teks sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Tai, švelniai tariant, yra nesąmonė. Visada reikia reikalauti, kad įmonė pateiktų tyrimų registravimo numerį.

Geologiniai tyrimai, geotechniniai tyrimai, © Pixabay

Kaip turi būti atliekami inžineriniai geologiniai tyrimai

Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (IGGT) atlikimo tvarką nusako statybos techniniai reglamentai „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“  ir „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai šiaurės Lietuvos karstiniame rajone“ (dokumentas galioja tyrimams, atliekamiems šiaurės Lietuvos karstiniame rajone).

Statybos techniniai reglamentai yra pagrindiniai dokumentai, kuriuose nusakoma, kokiu būdu, kokiu standartu vadovaujantis, kokią įrangą naudojant, turi būti nustatomi gruntų parametrai.

Trys tyrimų stadijos

Reglamentas „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ nusako ir tyrimų stadijas bei tyrimų geotechnines kategorijas. Tyrimų stadijos pagal šį dokumentą yra trys. Žvalgybiniai, projektiniai ir papildomi – kontroliniai. Atminkite, kad žvalgybiniai tyrimai negali būti tiesiogiai panaudoti projektavimui t. y. jie netinkami projektui rengti. Šių tyrimų tikslas – nusakyti, ar busimas statybos sklypas iš viso yra tinkamas sumanyto statinio statybai.

Neretai įmonės pateikia užsakovams būtent žvalgybinius tyrimus. Taip daroma todėl, kad atliekant žvalgybinius tyrimus, teisės aktuose praktiškai nėra numatyti jokie reikalavimai. Tokius tyrimus lengva registruoti ir vėliau pateikti ataskaitą vertinimui.

Projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai – tai tyrimai, kurie turi teikti pakankamai informacijos statinio pagrindų ir pamatų laikomajai galiai bei gyliui apskaičiuoti. Šių tyrimų ataskaita yra dokumentas, kurio pagrindu suprojektuojami pastato pamatai ar įrenginiai statybos sklype. Žinoma, jei tyrimai – projektiniai, bet nėra registruoti nustatyta tvarka, jie nėra tam tinkamas dokumentas. Tai nereiškia, kad informacija nustatyta blogai, – tiesiog jos panaudojimas bus labai ribotas ir remtis tokiais tyrimais projektuojant negalima.

Papildomi – kontroliniai tyrimai išsiskiria tuo, kad gali būti atliekami tik po projektinių tyrimų. Jei projektinių tyrimų nėra arba jei nelegalūs, negali būti vykdomi papildomi – kontroliniai tyrimai. Šių tyrimų reikia, kai nepakanka duomenų suprojektuoti statinį, kyla klausimų dėl projektinių tyrimų patikimumo ar tikrinant atsiradusias pastato pamatų deformacijas.

Pasitikslinti galima Geologijos tarnyboje

Inžineriniai geologiniai tyrimai būtinai turi būti atliekami pagal techninę užduotį. Šią užduotį rengia tyrimų užsakovas, suderinęs su projektuotoju. Neretai būna taip, kad tyrimų techninę užduotį parašo pats tyrėjas ir duoda pasirašyti tyrimo užsakovui ir projektuotojui. Toks kelias yra patogus, kai užsakovas neturi laiko gilintis į tyrimų užsakymo subtilybes, bet nežinant, ką užsakai, tikėtis gero rezultato irgi negalima.

Pirmiausiai reikia susirasti statinio projektuotoją ir su juo kartu aptarti, kokie inžineriniai geologiniai tyrimai bus reikalingi, kokios bent preliminarios tyrimų apimtys bus reikalingos projektuojant statinį. Visi reikiami parametrai ir gyliai turi būti surašomi į techninę užduotį, nes jei jie bus nepaminėti, dažniausiai nebus ir nustatomi. Tai pat tai svarbu, nes Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, analizuodami tyrimų ataskaitas, vertina jas ir pagal tyrimų techninių užduočių reikalavimus. Jei tokie nenurodyti, tai ir vertinti nėra pagal ką.

Lietuvos geologijos tarnyba atlieka inžinerinių tyrimų registravimą ir priežiūrą. Kadangi ši tarnyba yra biudžetinė įstaiga, konsultacijas bei atsakymus į Jums rūpimus klausymus teikia nemokamai. Į ją galima kreiptis iškilus klausimams dėl tyrimų registravimo, atlikimo tvarkos, tyrimų legalumo ir pan.

/4 Comments/by